Žmogaus informacijos paslaptis

Nuo ko techniškai prasideda žmogus?

Yra kiaušialąstė. Joje dalis žmogaus genetinio kodo. Į ją įsiskverbia vienas spermatozoidas, - jame kita reikalinga dalis žmogaus genetinio kodo. (Retais atvejais būna, kad įsiskverbia daugiau, nei vienas).

Kiaušialąstės ir spermatozoido branduoliai susijungia ir taip susikuria pirmoji ląstelė. Tada prasideda šachmatinis burtas.

 Turbūt atsimenate tą legendą, kai nuobodžiaujančiam Rytų valdovui išminčius dovanojo žaidimą, šiandien vadinamą šachmatais. Valdovui tas taip patiko, jog jis leido išminčiui prašyti, ko tik jis panorės. Ir išminčius paprašė grūdų, - tiek, kiek išsidėlios ant šachmatų lentos: ant pirmo langelio vieną grūdelį, ant antro – du, ant trečio – tris, ir taip toliau, - ant kiekvieno dvigubai daugiau, nei ant langelio perieš jį. Valdovas net įsižeidė, kad paprašyta per mažai. Bet, kai jam pasakė, kad išminčius išvyko paėmęs viską, ką tik karalius turėjo, paaiškėjo gudrybė ir karaliaus tamsumo kaina – jei paskaičiuotumėte, kiek reikia padėti ant paskutinio langelio, matytume tą siaubingą kiekį, kurį reikia padėti ant paskutinio langelio. Karalius liko basas, o išminčius – turtingas.

Toks pat procesas prasideda ir moters kūne, tik žmogus čia – tas išminčius. Iš vienos lastelės – dvi, iš dviejų – keturios, iš keturių – aštuonios, ir t.t.. O išdavoje – gimsta žmogus. Gimsta su rankomis, su kojomis, galva, smegenimis.

Bet kyla klausimas, - kur ir kaip mažytis spermatozoidas kartu su kiaušialąste laikė tą siaubingą kiekį informacijos, suformavusios žmogų,

 kad, pvz., rankos būtų viršutinėje liemens dalyje, kad skirtųsi kairė ir dešinė, kad būtų skirtingi pirštai ir t. t.. O juk tai – tik šešėlis informacijos, tik užuomina: rankos turi

 pirštus, pirštai – odą, kaulus, nagus, sąnarius, arterijas ir venas, raumenis ir nervus. Ir kiekvienas jų turi savo vietą – rankų pirštai ant rankų, raumenys – po oda. Ir tai tik maža dalis visko. Ir yra ne tik vidaus organai su jų funkcijomis ir skyriais, tas funkcijas kontroliuojančiais.

Juk visa tai susideda iš ląstelių, o ląstelės – tai irgi organizmai: Pagrindiniai organoidai (Ląstelės „dalys“):

Mitochondrijos – Jėgainės. Jos gamina energiją (ATF). Be jų „išskleidimo“ procesas tiesiog sustotų dėl kuro trūkumo.

Ribosomos – Baltymų fabrikai. Jos „skaito“ informaciją iš branduolio ir pagal ją konstruoja kūno statybines medžiagas.

Endoplazminis tinklas (ET) – Transporto magistralės. Čia gaminamos ir gabenamos medžiagos ląstelės viduje.

Gidžio (Golgi) aparatas – Pakavimo centras. Jis surūšiuoja baltymus ir išsiunčia juos ten, kur jų reikia (į kitas ląstelės dalis ar už jos ribų).

Lizosomos – Atliekų perdirbėjai. Jos skaido nereikalingas medžiagas, palaikydamos ląstelės švarą.

Centriolės – Dalijimosi meistrai. Jos tampa gyvybiškai svarbios, kai ląstelė nusprendžia kopijuoti save (tai viena iš jūsų minimos „spiralės“ dalių).

Ir kiekviena ląstelės dalis irgi turi savo vietą, funkcijas ir veikimo algoritmus, - jie irgi iš kažkur įrašyti. Ir tai - tik viena ląstelė. o juk viskas - oda, nagai, raumenys, organai, - viskas iš lastelių. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, suaugusio žmogaus organizme yra maždaug 30–37 trilijonai ląstelių. Ir net jei tai būtų viskas, - yra, greičiausiai jose ir dar neatrastų dalių. Vis daugėja duomenų, jog žmogaus organizme vyksta ar gali vykti:

1.     Transmutacijos

2.     Maisto gamyba iš oro (straipsnis „valgome 5 kartus daugiau“)

3.     Realybės keitimas („straipsnis sėkmės pagrindai“)

Transmutacija yra procesas, kurio metu vienas cheminis elementas arba izotopas virta kitu. Tai reiškia, kad keičiasi paties atomo „tapatybė“,nes kinta protonų skaičius jo branduolyje. Kadangi straipsnis liečia ribines mokslo ir žmogaus galimybių temas, svarbu skirti dvi transmutacijos rūšis: klasikinę (fizinę, branduolinę) ir biologinę (hipotezę). Šiuo metu mus domina pastaroji – biologinė.

Biologinė transmutacija (Kontroversiška hipotezė)

Tai sritis, kurią savo straipsnyje minite kaip vieną iš „neatrastų dalių“. Ši hipotezė teigia, kad gyvuose organizmuose (augaluose, gyvūnuose, žmoguje) gali vykti mažos energijos branduolinės reakcijos.

·       Louis Kervran teorija: Prancūzų mokslininkas L. Kervranas XX a. viduryje kėlė mintį, kad organizmai gali „pagaminti“ jiems reikalingus elementus iš kitų (pvz., paversti kalį į kalcį).

·       Pavyzdys gamtoje: Šios teorijos šalininkai dažnai nurodo vištas, kurios deda kiaušinius su tvirtu kalcio lukštu net tada, kai jų maiste kalcio visiškai nėra. Jie daro prielaidą, kad organizmas transmutuoja kitus mineralus į kalcį.

·       Mokslo požiūris: Tradicinė fizika ir biologija šią teoriją vertina labai skeptiškai (panašiai kaip P. Gariajevo darbus), nes branduolinėms reakcijoms paprastai reikia milžiniškos temperatūros ir slėgio, kurių gyvame kūne nėra.

3. Kaip tai siejasi su jūsų „Žmogaus kodu“?

Kadangi straipsnyje keliama prielaida, kad žmogus gali gaminti maistą „iš oro“ arba keisti savo ląstelių sudėtį, transmutacija čia tampa mechanizmu. Tai reikštų, kad mūsų ląstelės (galbūt per jūsų minėtas mitochondrijas ar subatominį lygį) veikia kaip miniatiūriniai branduoliniai reaktoriai, gebantys pertvarkyti materiją pagal poreikį. Tai paaiškintų, kaip „siaubingas kiekis informacijos“ realizuojamas fiziškai – ląstelė ne tik stato iš to, ką gauna su maistu, bet ir pati kuria reikiamus „plytelius“. O tai – “šachmatinės prievartos” principas, kurį paminėsime vėliau.

O juk tie dalykai – Transmutacija, maisto gamyba, realybės keitimas - irgi turi turėti mechanizmą, algoritmus, instrukcijas… Kur visa tai, iš kur visa tai? Kur sutalpinta informacija apie visą tą „turtą“?

1.     Gali būti, kad informacija įrašyta mums dar nežinomais būdais subatominiu lygiu ir todėl nepaprastai dideliu, - pakankamu „sumontuoti“ žmogaus kūną kiekiu.

Subatominis lygis nurodo fizikos sritį, kuri tiria objektus, mažesnius už atomą. Jei atomą įsivaizduotume kaip saulės sistemą, tai subatominis lygis būtų žvilgsnis į pačias planetas ir dar smulkesnes jų daleles. Štai pagrindiniai sluoksniai, padedantys suprasti, kas ten vyksta:

1. Elementariosios dalelės (Atomo sandara)

Kiekvienas atomas susideda iš trijų pagrindinių subatominių dalelių:

·       Protonai: Turi teigiamą elektros krūvį, randami atomo branduolyje.

·       Neutronai: Neturi jokio krūvio (neutralūs), kartu su protonais sudaro branduolį.

·       Elektronai: Neigiamą krūvį turinčios dalelės, kurios „skrieja“ aplink branduolį milžinišku greičiu.

2. Dar giliau: Kvarkai

Mokslas pažengė dar toliau. Paaiškėjo, kad protonai ir neutronai nėra vientisi – jie sudaryti iš dar smulkesnių dalelių, vadinamų kvarkais. Šiuo metu kvarkai (kartu su elektronais) laikomi „fundamentaliomis“ dalelėmis, nes, kiek žinome, jų nebeįmanoma suskaidyti į nieką smulkesnio.

3. Jėgos ir energija

Subatominiame lygmenyje galioja nebe įprasta „virtuvinė“ fizika, o kvantinė mechanika. Čia dalelės gali elgtis ir kaip kieti kūnai, ir kaip bangos tuo pačiu metu. Jos sąveikauja per keturias pagrindines jėgas:

·       Stiprioji sąveika: „Klijai“, kurie laiko branduolį kartu.

·       Silpnoji sąveika: Atsakinga už radioaktyvųjį skilimą.

·       Elektromagnetinė jėga: Laiko elektronus prie branduolio.

·       Gravitacija: Nors ji egzistuoja, subatominiame lygmenyje ji yra beveik nepastebima.

Kodėl tai svarbu?

Supratimas apie subatominį lygį leido sukurti modernią elektroniką, lazerius, branduolinę energetiką ir netgi medicininę diagnostiką (pavyzdžiui, MRT skenavimą). Tai lygis, kuriame išaiškėja, kaip iš tiesų „veikia“ visa mūsų visatos materija.

2.     Gali būti, kad naudojamas kažkoks informacijos „suspaudimas“, „sutankinimas“, - juk daugelis mūsų naudoja elektroninių duomenų archyvavimą su archuvatoriais, kad sumažinti informacijos kiekį.

Kompiuteriniai archyvatoriai yra programos, kurios naudoja specialius algoritmus pasikartojančiai informacijai pašalinti, taip sumažindamos failų užimamą vietą (duomenų suspaudimas) ir sujungdamos kelis failus į vieną paketą.

Štai populiariausi ir dažniausiai naudojami archyvatoriai:

1. 7-Zip (Nemokamas ir atviro kodo)

Tai vienas galingiausių įrankių, garsėjantis savo .7z formatu.

·       Kodėl verta rinktis: Jis pasižymi vienu aukščiausių suspaudimo laipsnių rinkoje. Be to, jis yra visiškai nemokamas tiek asmeniniam, tiek komerciniam naudojimui.

·       Palaikymas: Gali išpakuoti beveik visus formatus, bet geriausiai veikia su savo gimtuoju 7z.

2. WinRAR (Klasika)

Tikriausiai labiausiai žinomas archyvatorius pasaulyje, naudojantis .rar formatą.

·       Kodėl verta rinktis: RAR algoritmas dažnai geriau susitvarko su pažeistų archyvų atstatymu („Recovery record“ funkcija). Nors programa mokama, ji garsėja savo „begaliniu“ bandomuoju laikotarpiu.

·       Savybė: Puikiai tinka dalinti didelius failus į kelias mažesnes dalis.

3. WinZip

Vienas seniausių žaidėjų rinkoje, orientuotas į verslo vartotojus.

·       Kodėl verta rinktis: Jis siūlo glaudžią integraciją su debesijos paslaugomis („Dropbox“, „Google Drive“) ir papildomas saugumo funkcijas, pavyzdžiui, PDF konvertavimą ar vandens ženklų dėjimą archyvavimo metu.

4. PeaZip

Puiki alternatyva tiems, kuriems 7-Zip atrodo per daug „senovinis“.

·       Kodėl verta rinktis: Tai atviro kodo programa su modernia vartotojo sąsaja. Ji palaiko daugiau nei 200 skirtingų archyvų formatų ir turi stiprius saugumo įrankius (dviejų faktorių autentifikaciją archyvams).

Kaip veikia duomenų suspaudimas? - Dauguma šių programų naudoja beformį (lossless) suspaudimą. Tai reiškia, kad išpakavus failą, jis bus identiškas originalui. Paprasčiausias pavyzdys: jei faile yra tekstas „AAAAABBBBB“, archyvatorius jį įrašo kaip „5A5B“. Taip sutaupoma vietos, bet informacija neprarandama.

3.     Gali būti, kad panaudojamas fraktalų principas, - tai irgi labai taupo apimtį

Fraktalai yra vienas įspūdingiausių reiškinių, kur susitinka matematika, gamta ir menas. Paprastais žodžiais tariant, fraktalas yra geometrinė figūra, kurios maža dalis yra panaši į visumą.

Jei paimtumėte fraktalo fragmentą ir jį padidintumėte, pamatytumėte tą patį vaizdą, kurį matėte pradžioje. Ši savybė vadinama savipanaša.

1. Kaip jie veikia? (Matematinė pusė)

Fraktalai nėra braižomi liniuote. Jie sukuriami naudojant iteraciją – paprastą matematinę formulę, kuri kartojama tūkstančius ar milijonus kartų. Kiekvieno skaičiavimo rezultatas tampa kito skaičiavimo pradžia. Garsiausias pavyzdys – Mandelbroto rinkinys. Tai begalinis raštas, gautas iš paprastos lygties $z_{n+1} = z_n^2 + c$. Nors formulė trumpa, jos sukuriamas vaizdas yra be galo sudėtingas ir niekada nesibaigiantis.

2. Fraktalai gamtoje

Gamta nemėgsta idealiai lygių linijų ar apskritimų. Dauguma natūralių formų yra fraktalinės:

·       Romanesco kopūstas: Kiekvienas jo žiedynas atrodo kaip mažas viso kopūsto modelis.

·       Medžiai: Kamienas skyla į šakas, šios į šakeles, o šios į dar smulkesnes ataugas – struktūra visur panaši.

·       Snaigės: Klasikinis pavyzdys yra „Kocho snaigė“, kurią sudaro vis pasikartojantys trikampiai.

·       Upės ir kraujagyslės: Jų siurbimosi ir skaidymosi tinklai sukurti maksimaliam efektyvumui naudojant fraktalinį modelį.

3. Kur jie naudojami?

Fraktalai nėra tik gražūs paveiksliukai. Jie atlieka svarbų darbą:

·       Antenos: Jūsų telefone greičiausiai yra fraktalinė antena. Dėl savo „susilankstymo“ ji užima mažai vietos, bet gali priimti daug skirtingų dažnių.

·       Kompiuterinė grafika: Filmuose (pvz., „Žvaigždžių karai“ ar „Avataras“) kalnai, debesys ir peizažai dažnai generuojami naudojant fraktalinius algoritmus, kad atrodytų tikroviškai.

·       Medicina: Mokslininkai analizuoja plaučių struktūrą ar širdies ritmą per fraktalų teoriją, kad pastebėtų ankstyvus ligų požymius.

Kodėl jie mus žavi?

Žmogaus smegenys yra „užprogramuotos“ atpažinti fraktalinius raštus. Tyrimai rodo, kad žiūrėjimas į tam tikro sudėtingumo fraktalus mažina stresą. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasivaikščiojimas miške mus taip ramina – esame apsupti natūralių fraktalų.

4.     Bet, greičiausiai, ir vėl panaudotas šachmatų – tik kitas – principas: “Šachmatų prievartos“ – pavadinkim jį taip – principas. Kai išeitis (galimas ėjimas) yra tik vienas. Po to ėjimo susidaro kita tik viena išeitis. Ir taip – iki galo.

Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad naudojami visi keturi principai, ir dar koks nors (ir gal ne vienas) apie kurį mes nė neįtariame. Reikia pridurti ir banginės panspermijos galimybę  (Banginė genetinio kodo perdavimo teorija), - jos veikimą, rikiuojant ir nustatant kiekvienos naujos ląstelės vietą.

Banginės genetikos (banginės panspermijos) teorija - Banginė genetinio kodo perdavimo teorija. Ją sukūrė Piotras Gariajevas. Jis buvo ryškiausia figūra, jungusi panspermiją, genetiką ir kvantinę fiziką į vieną visumą.

·       Gimė: 1942 m. vasario 1 d. Permėje, SSRS.

·       Išsilavinimas: Baigė Permės valstybinio universiteto Biologijos fakultetą. Vėliau studijavo Maskvos valstybinio universiteto (MGU) Molekulinės biologijos katedroje, kur apsigynė biologijos mokslų kandidato disertaciją (atitinka Vakarų daktaro laipsnį – PhD). Disertaciją jis apsigynė tyrinėdamas baltymų struktūrą ir fiziką.

·       Darbinė veikla: Jo karjera prasidėjo prestižinėse valstybinėse įstaigose, tačiau vėliau jis tapo „laisvuoju mokslininku“:

1.      SSRS Mokslų akademija: Dirbo Fizikos-technikos problemų institute ir Kontrolės valdymo institute. Ten jis pradėjo pirmuosius eksperimentus su lazeriais ir DNR.

2.      Teorinės ir eksperimentinės fizikos institutas: Čia jis gilinosi į kvantinius procesus ląstelėse.

3.      Banginės genetikos institutas: Tai buvo jo paties įkurta privati organizacija (dažnai vadinama „Kvantinės genetikos institutu“), kurioje jis vykdė savo pagrindinius tyrimus ir kūrė vadinamąsias „gydomąsias matricas“.

4.      Kanada ir JAV: Trumpą laiką dirbo ir užsienyje (pvz., Toronte), kur bandė pritaikyti savo technologijas eksperimentams su laboratorinėmis žiurkėmis (teigė išgydęs jas nuo diabeto per atstumą perduodamas informaciją).

·       Mirtis: Mirė 2020 m. lapkričio 17 d. Maskvoje. Oficiali priežastis – smegenų edema. Bet įtariamas nužudymas: Šalininkai teigia, kad jis buvo nužudytas (biologiniu ginklu ar radiacija), nes mirtis ištiko staiga, jam esant aktyviam ir planuojant naujus tyrimus. Jie teigia, kad jo revoliuciniai atradimai ir technologijos galėjo sužlugdyti tradicinę farmaciją, todėl jis dėl savo atradimų buvo „pašalintas“. Tuo labiau, kad, likus kelioms savaitėms iki mirties, pasirodė pranešimai apie jo nominaciją Nobelio premijai, kas šalininkų nuomone irgi tapo „pašalinimo“ motyvu.

1.      Gariajevas tikėjo, kad visata yra užpildyta informaciniu lauku.

·       Gyvybė į Žemę pateko ne kaip mikrobas ant akmens, o kaip elektromagnetinis „receptas“.

·       Jis teigė, kad genetinė informacija gali būti perduodama per atstumą (teleportuojama) bangomis. Tai reiškia, kad jei kosmose yra tinkamos sąlygos, tos „bangos“ gali suformuoti gyvybę iš vietinės materijos.

2.      Jis, P. Gariajevas, teigė, kad tradicinė genetika klysta, laikydama 98% DNR „šiukšlėmis“. Jo teorija rėmėsi keliais esminiais poliais:

·       DNR kaip banga ir holograma: Genomas veikia ne tik chemiškai (ne tik kaip cheminė molekulė), bet ir kaip holograma - fizikinių bangų (šviesos, garso, elektromagnetinio spinduliavimo) lygmeniu. DNR molekulė spinduliuoja lazerio tipo bangas ir veikia kaip biologinis kompiuteris, kuriantis organizmo hologramą.

·       Lingvistinis genomas: Jis manė, kad DNR struktūra yra panaši į žmogaus kalbą – ji turi savo gramatiką ir sintaksę, kuria „rašo“ organizmo kūrimo instrukcijas.

·       Banginė Panspermija: Gyvybė visatoje plinta ne per fizines daleles („sėklas“ (akmenis ar bakterijas)), o per informacines bangas. O tai reiškia, kad genetinis kodas gali būti perduodamas per kosmosą elektromagnetinėmis bangomis ir „įrašomas“ į tinkamą materiją.

·       Fantominis DNR efektas: Eksperimentais jis bandė įrodyti, kad net pašalinus fizinę DNR iš aplinkos, joje kurį laiką išlieka energetinis pėdsakas (fantomas), kurį galima užfiksuoti lazeriu.

3.      Gariajevo teorijos buvo itin revoliucingos ir nepatogios tradiciniam mokslui bei farmacijos pramonei:

·       Jis teigė galintis „pagydyti“ organus nuotoliniu būdu, naudojant garso įrašus (matricas), kurie neva neša sveikų ląstelių „banginį parašą“.

·       Prieš pat mirtį jis paskelbė radęs būdą, kaip „banginiu būdu“ kovoti su virusais. Šalininkų teigimu, jo mirtis buvo skirta tam, kad šios technologijos nepasiektų žmonijos.

Nors Gariajevas turėjo akademinį išsilavinimą, Rusijos mokslų akademija jo „banginės genetikos“ teoriją priskyrė pseudomokslui (lženauka) dėl įrodymų stokos. Kritikai teigė, kad jo eksperimentų rezultatai nebuvo moksliškai pagrįsti ir pakartojami. Bet Gariajevo idėjos apie DNR kaip kvantinę anteną išlieka populiarios alternatyvios medicinos srityje ir jo šalininkams jis išliko genijumi, kuris aplenkė laiką ir už tai „sumokėjo gyvybe“.

1. Skaitmeninis gyvybės archyvas

Žmogaus genomą sudaro maždaug 3 milijardai bazinių porų (A, T, C, G raidžių). Skaitmeniniu požiūriu:

·       Kiekviena bazinė pora gali būti užkoduota 2 bitais.

·       3 milijardai porų $\times$ 2 bitai = 6 milijardai bitų.

·       Konvertavus į baitus (dalijant iš 8), gauname apie 750 MB.

Tai reiškia, kad techniškai visa instrukcija, kaip „surinkti“ žmogų, telpa į vieną standartinį kompaktinį diską (CD).

2. Straipsnio paradoksas: Mažai ar daug?

Straipsnyje šis skaičius tampa pagrindiniu įtampos tašku:

·       Skeptiškas požiūris: Kaip vos 750 MB informacijos gali aprašyti tokį neįtikėtiną sudėtingumą – smegenų jungtis, fraktalinę kraujagyslių sistemą ir sąmonę? Tai atrodo per mažai.

·       Archyvavimo sprendimas: Čia įsijungia minėti archyvatoriai ir fraktalai. 750 MB nėra „nuotrauka“, tai – algoritmas. Panašiai kaip fraktalinė formulė užima kelis baitus, bet sugeneruoja begalinį vaizdą, taip šie 750 MB yra suspaustas kodas, kuris išsipakuoja į „siaubingą kiekį informacijos“.

3. Gariajevo ir subatominio lygio kontekstas

Jei remtumėmės P. Gariajevo teorija, šie 750 MB yra tik „cheminis turinys“. Tikroji informacija gali būti:

·       Banginė: Perduodama per holografinius laukus (viršijant 750 MB ribą).

·       Subatominė: Įrašyta kvarkų ar elektronų lygmenyje, kur informacijos tankis yra milijonus kartų didesnis.

Pradžioje atrodo, kad 750 MB – tai nedaug (kaip vienas grūdelis), bet pradėjus ląstelių dalijimosi ir specializacijos procesą (eksponentinį augimą), ši informacija „išsprogsta“ į trilijonus ląstelių, kurių kiekviena žino savo vietą ir funkciją. Trumpai tariant, 750 MB yra techninis startas – tai bazinis kodas, kuris, naudojant transmutaciją, fraktalus, banginę genetiką ir kt., “išsiskleidžia”, virsta gyvu, mąstančiu žmogumi. Žinoma, iš šiame straipsnyje pateikos medžiagos aišku, kad pagrindinis interesas:

a) iš kur informacija kūno suformavimui;

b) kokie metodai naudojami informacijos saugojimui ir “išskleidimui”.

Apie ką ir pabandėme pasamprotauti.

Epilogas: Kodas, ieškantis savo Autoriaus

Visi šie principai – nuo subatominio lygio duomenų saugyklų ir informacijos archyvavimo iki fraktalinių gamtos raštų bei Gariajevo „banginių“ matricų – piešia paveikslą, kuriame žmogus nėra tik biologinis atsitiktinumas. Mes esame sudėtingiausia žinoma informacinė sistema visatoje.

Jei gyvybė iš tiesų yra „elektromagnetinis receptas“, o mūsų DNR – kvantinė antena, priimanti signalus iš kosmoso, tuomet kiekviena mūsų ląstelė yra nuolatinio ryšio su pačia Visatos sąmone dalis. Galbūt tas „šachmatų prievartos“ principas, kurį matome bręstančiame embrione, nėra aklas gamtos mechanizmas, o kruopščiai suprogramuotas algoritmas, kurio paskirtis – iš neapčiuopiamos bangos sukurti mąstantį, jaučiantį ir kuriantį žmogų.

Piotras Gariajevas tikėjo, kad supratę šį „banginį“ kodą, mes peržengsime medicinos ir fizikos ribas. Nors mokslinis pasaulis lieka skeptiškas, pati klausimo kėlimo drąsa primena mums viena: mes vis dar esame didžiausia paslaptis patys sau. Galbūt ateis diena, kai išmoksime „perskaityti“ savo kodą taip pat lengvai, kaip skaitome knygą. O kol kas mums lieka stebuklas – stebėti, kaip iš vienos ląstelės, vadovaujantis nematomais kosminiais nurodymais, išauga visas pasaulis, vardu Žmogus.

Epilogas sukurtas DI GEMINI. Jis šiek tiek banalus ir lėkštas.

Visų pirma, dėl to, kad sukasi apie žmogų, vos ne kaip visatos centrą ir vertybę. Bent kol kas taip nėra.

Antra, - niekur nepaminėta, jog “Šachmatinė prievarta” ir Gariajevas yra būtent tai, kas leidžia iš vienos ląstelės sukurti žmogų (žirafą, liūta ar slieką).

Norėtume, kad tas tekstas būtų dar viena paskata vystytis ir pažinti taip, kaip sakė Aleksandras Diuma-tėvas "Grafo Montekristo" paskutinėje eilutėje: laukti ir tikėtis...

Tokiu būdu šis straipsnis prisideda prie teiginio, jog galime spiralę keisti į tiesę, ir remtis ne dirbtiniais surogatais (DI), o originalu ž Žmogaus smegenimis. Tik reikia jas tyrinėti, tyrinėti gamta, bandyti surasti ir pažinti jos dėsniu. Ir, žinoma vystytis patiems.

 s aurys.lt